Freska Kristianjoje ant CRIR rezidencijos sienos, kurią tapiau saulėtą gegužės savaitę, žydint alyvoms, šunobelėm baltuojant aplinkui.
DaugiauAkmenys patys įkvepia mane. Pamatęs paimu, pakeliu ir padedu į naują vietą. Vieną akmenį, kitą akmenį ir prie to dar kitą. Taip ir iškyla bokštas, tinkamoje vietoje iš tinkamų...
DaugiauŠiaurinių Šinšilų polėkiai labai įvairūs, (norėjau sakyt –pomėgiai) kartais jos mėgsta šilumą, bet tuo pačiu smagiai basos laksto po pakrantės akmenukus, savo didelėmis akimis žvelgdamos į priešais plytinčią, banguojančią jūrą. Kartais jos susisukusios miega ant...
DaugiauKartą sėdėdamas rudenėjančiame parke žvelgiau į sukūriais skraidančius uosių lapus. Buvo toks metas, kai visas lapų auksas jau ant žemės, o viršuje, už plikėjančių medžių šakų matės skaidri žydrynė. Ir čia pamačiau per pasakišką lapų kilimą, bėgantį vaiką. Jis...
Daugiau