Karštą vasaros dieną, Vadimas grojo prie vandens ir aš išėjau atvėsti, išėjau pabraidyti. Taip bebraidydamas užtikau akmenų iš seniai jau nugriuvusių bokštų ir ėmiau statyti. Bokštai nejučiom kilo į viršų, muzika skambėjo virš vandens. Po to atsirado ir aitvariukų tiltas ir...
DaugiauAkmenys patys įkvepia mane. Pamatęs paimu, pakeliu ir padedu į naują vietą. Vieną akmenį, kitą akmenį ir prie to dar kitą. Taip ir iškyla bokštas, tinkamoje vietoje iš tinkamų...
DaugiauKartą sėdėdamas rudenėjančiame parke žvelgiau į sukūriais skraidančius uosių lapus. Buvo toks metas, kai visas lapų auksas jau ant žemės, o viršuje, už plikėjančių medžių šakų matės skaidri žydrynė. Ir čia pamačiau per pasakišką lapų kilimą, bėgantį vaiką. Jis...
DaugiauStatyti bokštus- vertikales Hormoze pašėlęs džiaugsmas- akmenys spalvoti, potvynis atplūsta, jūra sūri Persijos, o toliuose laivai plūduriuoja, statyti gruodį ir sausį smagumas, ir kai vandenyje tai ir neperkaisti
DaugiauMan šitose nuotraukose atsiveria paslaptinga šiaurės erdvė, kuri kiekvieną kart pažiūrėjus kelia ilgesį, ir apima šiaurės kelionių nostalgija
Daugiau