Tokia ramybė, tarsi visi susėdę lauktų prie vartų į amžinybę
Bandar- Abas
Staigiai kylančios saulės nutviekstas pakrantėje išsipliekę miestas, Keletu minaretu įsispitęs į dangų žiūrėti, bet taip vyrauja horizontalios linijos. Žmonės suvažiavę iš visų pakraščių kosmopolitiški, jūros sūrumu kvėpuoja, gatvės kartais ima ir apsiverčia anglišku judėjimu, net nesuprasi į kurią pusę važiuoti toliau. Gausybė statybų aplink ir visuomet už viso matomo kažkur fone, iš kažkurio horizonto jaučiamas kvėpuojantis karštis, kaip bazė, kaip pagrindas, karštis dešimt mėnesių besitęsiantis.