Tai kas gražu. Marokas. Įspūdžiai

Spausdinti puslapį

(kas nenufotografuotina)

Asiliukas prie kelio.

Trys juodos moterys, trys moterys visiškai juodais rūbais, uždengtais veidais. Spindinčioj nuo šviesos gatvėj, trys juodos moterys. Tik akys pro plyšelius žvilga. (Risani)

Dideli, balti kirai ore klykdami, praplasnoja virš galvos, turgaus eilėse. Šalia visai nutupia, galvą pakreipia, žiūri. Gal žuvies? (Esauira)

Moteris, vaikas ir asiliukas nedideliam tarpeklyje traukia takeliu. Ant asiliuko keli palmių lapai ir žabų krūva. Kur jie eina? ( Kelias į Tafrout)

Naktinė siaura gatvelė. Kai kurie žibintai dega, nuviliodami i labirinto akligatvius. Degantis lauželis prie durų ir žmogus su kapišonu nutolstantis.(Esauira)

Mergaitė baltu apdangalu, atsigrežianti nuo žabų krūvos su skaidria šypsena veide ir mojuojanti, mojuojanti. (Kelias į Tingir)

Vandenynas, kuris yra ir kurio nesimato. Saulė leidžiasi nebūties pusėn, tiesiog nyra i ūką, kurį gali pavadint vandenynu. (Link Efrout)

Toks vaikiškas pasakų kelias, apaugęs rabarbarais, svaigina. Ta žaluma iš raudonos žemės, iš akmenų. Ta bedugnė, visą laiką iš kairės, į kurią pažiūrėjus… Tolio gylybė ir jokių apsauginių bortelių. (Nuo Tafrout)

Oranžiniai, raudoni, gelsvi, margi kilimai kraunami į sunkvežimį, oranžinio molio gatvėje. Daug, daug, labai daug kilimų ir spalvos. (kažkur dykumoj)

Naktinis autobusas sustoja prie daržovių ir vaisių prekystalių. Apelsinų oranžas su žaliais lapeliais, mandarinai, obuoliai, pomidorai iš tamsos šviečia.
Lietus Erg Chebbi kopose. Sahara

Vyšnios žiedas, berberas vienu dantim
juodos ožkos ir baltos avys
po mėnuliu arbatą geriu
taip saldėja gyvenimas

Moteris iškišusi galva pro viršutinį langelį. Akimirka. Aukštai, praėjimo viršuje, pro groteles, tik taip žvilgteli. Tūkstantis ir viena naktis, tuomet jau pradėsi gyventi kitaip. (Meknes)

Lietus pereinantis į krušą centrinėj miesto aikštėj, per akimirksnį ištuštėjusioj. Bėga vienas berniukas tarp baltų ledo miltų. (Meknes)

Fikusas blizgančiais lapais rausvais. Gal ir apkabintum.

Kažkas ko ir nepavadinsi- tarp keturiu sienų, vartai, gausybė erdvės ir nei vieno pastato???
Vėjas neša rudeninius lapus ir migdolo žiedlapius barsto akinančiai baltose žydų kapinėse, Fese.

Kopos atpustomos nuo vandenyno prie kelio, avių banda smėlyje. (Prie Laroše)

Šventykla išnyranti iš amžių gilumos (3-4 metrai po dabartiniu grindiniu) persipinanti rožiniu ornamentu. Žiūrėtum ir žiūrėčiau. (Marakešo seniausias pastatas)

Uola kažkur tiesiai virš galvos, ten prie mėnulio gulinčio ir žvaigždučių (Todra tarpeklis)

Žalios vandenyno bangos vis lūžtančios ir vėl ir vėl lūžtančios Žalios. Gaivu.

Mėnulio pilnatis šeštą ryto virš didžiosios mečetės Marakeše.

Ryto girdėjimas bundant pro langą bangų mūšos fone žvirblių, varnėnų ir kitų čiulbuonėlių trelės, tiesiog gaivalingas čirškimas. (Essauira)

Prabangios praeities liekanos. Nostalgija nematytam pasauliui. Paskutinės Ispanijos kolonijos kvapas. Švyturys. Griūvantis ispanų konsulatas, promenada pakilus virš vandenyno, bažnyčia- dabar teisingumo rūmai, kažkas jūroj dunksančio, ožkos prie švyturio, namai su langais į gatvę. Viskas taip apleista ir yra, dūla ir nyksta. (Sidi Ifni)

Popietinio miego valandą grojanti japoniška fleita atkeliauja į mano sapnus, pavingiuoja ir slysta tolyn. Tokia ilgiai ilgesinga melodija nešanti transe virš Marakešo mane miegantį.