IVANO SUSANINO PASEKĖJAI MAROKE

IVANO SUSANINO PASEKĖJAI MAROKE

Jei dar nežinai ko nori, akimirksniu sužinosi, jei dar nežinai, ko tau reikia, tuojau pat tos žinios įsilies į tavo ausis. Jei turi abejoniu dėl savo gyvenimo vertybių, tuojau jų neliks. Jei tave kas nors neramina, ar kankina, užmiršk tai ir eik paskui mus. Jei turi kvailų minčių, kad gali neiti, mesk jas iš galvos. Nežinai kur nakvoti, tuojau pat tau parodysim gražų stogą. Nežinai, kas tai yra, kitą akimirką tu išgirsi išsamią šio daikto istoriją. Nenumanai, kaip tai rasti, mes seniai laukiam papasakot tavo maršrutą.

Ivanas Susaninas tai toks rusų liaudies didvyris nuvedęs ir paklaidinęs lietuvių- lenkų armijos pulkus pelkėse. Seniai, labai seniai 16 amžiuj.

Kiekvienas Maroko miestas turi šiek tiek originalią vedlių specializaciją, kaip ir kiekvienas miestas turi savo charakterį. Bet kiekviename mieste jūs rasite, oi atsiprašau, jus suras, vedliai profesionalai ir nuves jiems gerai žinomais keliais. Tik nebijokit. Jokių pelkių ir jokių agresijų. Viskas profesionaliai, taktiškai ir žavingai.

Jei manai, kad iš tavo veido nematyt vyraujančių poreikių krypties- giliai klysti. Toks profesionalas skaito paprastą žmogų per kelias minutes ir berdamas jam ištisinių žodžių srautą, sumaniai veda savo miesto labirintais.

Bet kiekvienai taktikai yra ir sava strategija ir savas matymas. Bent jau matydamas save patį, veiki kiek kitaip. Pradžiai, tiesiog neveiki taip, kaip standartiškai turėtum, kas kartais verčia suklust tavo vedlį, nors dažnai, jie taip jau gerai išmokę savo daineles, kad ir nepamena, kad jau ne pirmą kartą tai man kartoja.

PVZ. Vakarinė Essauira, tai yra ji vakare pilna gidų, padedančių ieškoti nakvynės. Nors įvairiausi viešbučiai ir pensionai išsidėstę beveik kas 20 metrų, jie jūsų nepaleis nė per žingsnį, apžavėdami mojuojančių rankų judesiais ir balsu ragindami, bei žadėdami pačias nuostabiausias perspektyvas už pačio artimiausio kampo. Ogi kodėl? Kaip suprantat, jie gaus savo procentus iš tos vietos, kurią jūs pasirinksite, kai eisit su jais. O jei jau esi pavargęs ir tingi klaidžioti prietemos pilnomis gatvelėmis, tai dažnai ir sutinki. Vienas įpatumas, be jų bus sunku rasti pansionus, tai yra privačius namus su kambariais nuomai, bet jų savininkai nelabai norės derėtis, primindami ir apie mokestį jūsų vedliui.
Štai toks žaidimas. O ir žaisti reiktų linksmai, jei jau žaidi.

Sumanių vedlių profesionalumas mane kas kart nustebindavo, nes mano patiklumas žmonių gerumu visai neketino išnykti, tarsi kas kartą radęs dar vieną patvirtinimą tokia draugiška arabų kultūra. ( na niekaip nepagalvojau, kad ir jis, gidas- vedlys) Momentas, kuomet šalia atsiranda žmogus ir jau su juo šneki, tai yra esi jau pažįstamas, kažkaip stebuklingai nepastebimas. Tokio jautrumo, mokėjimo žengti tavo žingsniu, prisigretinti tyliai ir jautriai ir dar taktiškai pradėt kalbėt nuo devinto kisielio vandens…stebuklas.

Niekadaneverta būti pirmą dieną ( nesvarbu kur, Maroke, Marakeše, šitam mieste ir tt.) Visada būkit bent jau ketvirtą savaitę, antrą kartą, metai, kaip gyvenu. Visa bėda ir džiaugsmas, kad vieną, ką jūs kalbate, o kita, kas parašyta jūsų veide.

Aš sugebėjau totaliai persijungti, tik po savaitės. Na, po savaitės kasdieninių pratybų ir praktikos. Laimei, pirmą savaitę, dar visai negalvojau apie jokius siuvenyrus (kam daug vežioti), o tiesiog mėgavausi įsijungimu į šią keistą ir naują atmosferą. Taip, o jau kurybinė mankšta su įvairiausiais gidais- vedliais gerai pralavino.

Turgus. Aišku dauguma seniai žino, ar bent girdėjo, kad rytų, ar arabų turgaus, o šiuo atveju Marokietiško turgaus kainos yra pasakiškos, kaip ir 1001 nakties pasakos. Kaip ir visa kas šiame turguje. Tik nereik tikėtis, kad visur nusiderėsite, kiek tikitės, panaudodami nuėjimo šalin -techniką-, ar rasit prekę už neįtikėtinai mažą kainą… O kas žino to daikto kainą? Jei žinot, sakykit ir iš kart tas daiktas taps jūsų. Visa kas čia- žaidimas. O jei jau žaidi rimtai, tai ir pergyvent ir liūdėt teks rimtai. O jei žaidi linksmai, tai ir linksmai ir gaunas.

Kol kas nežinau kito būdo, kaip pirkt turguje. Linksmai pirkt turguje. Esmė- neprisirišt prie to daikto, kurį pamatei, užsinorėjai ir jau matai jį kaip savo. Tuomet, jei prisirišai, jau esi pagautas, kaip lydeka ant kabliuko, pasinėręs ant blizgančios blizgės ir belieka tave vienaip, ar kitaip ištraukt į krantą, kur teks truputį pažiopčiot… Gali būt piktas, na vis tik lydeka, gali būt aršus, kažką šnekėt ir daryt, bet vistiek – jau pagautas. Nebent netyčia nutrūksi ir suirzęs, bei nusivylęs su vidine graužatim ir vidiniu dialogu, nuplauksi tolyn.
O jei žaisi,- su džiaugsmu gausi dovanų- ( taip pigiai pirkau), o ir pradžiuginsi pardavėją. Pirkimas daug, tai dar viena svorio kategorija. Daugiau azarto, daugiau šansų užkibti ir didesni statymai, na beveik, kaip kazino. Kuomet sudėjus visų perkamų, išsirinktų daiktų sumą, tai yra sužinojus kainą, jūs ryžtingai padalinsit ją pusiau, o prekijas sakys, kad nuleidžia tik 50 Dh, nebijokit, nes jei jums ir pavyks atstovėt savają kainą, vistiek būsit permokėję dar kokius 2-3 kartus. O kiek tai kainuoja iš tikrųjų ir aš nežinau… O iš kur sužinoti? Vienam miestelyje pavadinimu Taroudant, turguje visi , kaip susitarę tvirtino, kad čia ne Marakešas ir kainos čia tikros. Na TIKRO turgaus kainos, ką reiktų suprasti, kad parduoda saviems, tai ten tikrai nusiderėt pavykdavo kukliai, na kaip savam, tik per pusę… Bet daiktų būta ir gražių ir tikrų ( iki šiol džiaugiuos).

Žaidimo azartas ir smalsumas gali nešti į šį nuotykį su pasimėgavimu ir čia kiekvienas gali pagauti savo žydrają paukštę. Na ir rast, tai ko ir nematė, apie ką ir nesapnavo.Tam tereikia būti truputį įdėmiam- pastebėti daugiau, nei vieną rodomą daiktą, truputi akylam- realiai pajaust, ar tai tas daiktas, kurio man reikia ( galėtų reikėti), truputi azartiškam- turėt daugiau, ar bent ne mažiau gyvumo ir energijos už pardavėją, truputi linksmam- mokėt dar žavesnių šabloninių frazių, nei pardavėjas, ( tavo kaina, specialiai jum, o aš…, aš iš Japonijos) ir absoliučiai neprisirišusiam.

Pagavus keletą šių savybių savyje, rytietiško turgaus orgazmas neišvengiamas.
O jei jūs nežinot kur eit? Jei jūs dar nežinot kur eit? Kas padės? Tokie miestai, kaip Fes, Marakeš- gerokai klaidūs, o ir Meknese, bei Essauiroj norint irgi galima pasiklyst. Bet aš manau pasiklyst galima, tik žinant kur eini. O jei eini tiesiog taip. Tai tiesiog taip ir vaikštai. Tik patartina išeiti anksčiau. Vis, bent pagal saulę gali orentuotis. Jau prieš aštuonias, dar tik ką tuščios parduotuvėlės ima atsidarinėti, atitraukia metalines žaliuzes ir visa gatvė pakinta. O iki to būna visai neatpažįstamas, ramus miestas. Tuomet jau plūsteli žmonių srautai, keliaujančių į darbą. Būriai mokinių traukia į mokyklą, kepyklėlės išdėlioja, savo apvalias duoneles ir saldžias bandeles. Iš priemiesčių atvažiuoja žalumynai ir kitos daržovės ir viskas sukasi, juda ir ima šokti.

Šoka čia ir Susanino pasekėjai, o jų šokių diapazonas nesugalvojamai įvairus. Jie gali jus pavedžiot miesto labirintais, papsakot pasakų, kas kairėj, o kas dešinėj, kas čia per mečetė į kurią įeit negalėsit. Fese su jaunais ir nejaunais vedliais, turistų policija elgias gan žiauriai. Jums pasiskundus, jie gali būt uždaryti ir ne vienai dienai. Tik ar to norėtumėt??? Kaip ir visur yra vyrai odiniais švarkais. Tik čia jūsų statusas kitoks. Jūs saugomas, kaip egzotinis, prabangus žvėris…

O vedliai jus ves nuves visur kur tik jie panorės. Viskas čia pasaka, ką jie pasakos, ar nepapasakos. Pamatysi ir odų raugyklas- dažyklas, ir geriausių kilimų parduotuvę, gražiausių papuošalų vitriną, natūraliausių daiktų dirbtuvę. Parodys geriausią, rankų darbo, labai seną, antikvarinę lempą ir kaip gi netikėsi. Aišku tikėsi. Negali netikėt, jei jau esi pasakoj. Taip kad brangūs skaitytojai, skaityt apie rytų turgų yra viena, o patekt į jį, visai kas kita…

Čia jau asiliukas atrisnoja, čia daržovės, čia vaisiai, čia kvapai, o čia smarvė, čia motociklas lekia, o čia veidrodžiai spindi, auksas, sidabras blizga. Visko nenupasakosi, geriau imk ir pasinerki…

Čia gausi viską- tave ir apnakvindins ir ras taksi, kuris specialiai tau, už specialią kainą nuvež specialiu maršrutu. Čia galėsi pamatyt specialiai tau skirtą Saharos dykumą, nuo specialiai tau užauginto kupranugario nugaros. ( Kai buvau Turkmėnijoj, tai pasakodavo, kad labai mieli kupriai mėgsta labai mielai prisėlinti ir tyliai ant keliautojų užvirst. Ir ko tik čia nepasakoja. O dar jie sako spiaudosi…) Čia visos šlepetės siuvamos tik specialiai tau ir rankomis. Čia namai statomi, kad tu turėtum kur nakvot, čia kilimai audžiami, kad nukristų tau po kojom. Čia Moterys veidus uždengia, kad turėtum kaip lavint fantaziją. Čia cukraus negaili, kad gyvenimas tavo taptų dar saldesnis. Ar matei kur tokią pasakų šalį?

Aš matau kelis žavingus kelius šiame pasakų šalies žaidime.
Totaliai panirt į šį apžavų, pasakų ir 1001 nakties pasaulį, arba totaliai žaisti su juo, azartiškai ir palaimingai…
Žaisti, žaisti, žaisti…