Jei teks būti Marakeše, nuo garsiosios Djemma el Fna aikštės įsukit į Riad Zitovn of Oedim gatvelę, kuri yra pačiame pietrytiniame aikštės kampe. Pro gausybę prekeivių ir praeivių trauki tiesiai šia tiesia gatvele. Vienas tikras hamamas yra už kokių 40 metrų po dešine, bet apie jį aš nepasakosiu, nes jis buvo uždarytas, na neveikė. Kitas hamamas bus už kokių 90 metrų nuo aikštės irgi po dešine, mažoje gatvelėje, bet nebijokit pasiklysti, nes jau gatvėj jus pagaus puošnus palydovas ir nuves į žavų dengtą kiemelį, su nespalvotom nuotraukom, su žalia, saldžia arbata ir brangiom jau europizuotom procedūrom.
Bet jei turi drąsos ir smalsumo eik toliau tiesiai tiesiaja gatve ir už kokių 200 metrų, priešais restorano duris ir vėl dešinėje gatvelės pusėje rasi hamamą Tos durelės tikrai nedidelės ir neįspūdingos. Jei sumanysi nerasti, sustok tiesiog viduryje gatvės ir garsiai ištark HAMAM ir durys atsivers. Netiki? Na pabandyk ir pamatysi, tik nemurmėk po nosim, o sakyk garsiai ir apsidairyk. Na, daugių daugiausia teks įmest 1 dirhamą kam nors į ranką.
Čia visai netikėtai neseniai sužinojau, kad arabiški dirhamai buvo vieni pirmųjų pinigų, atkeliavusių į Lietuvos teritoriją. Dabar 1 litas- 0,33333 dirhamo ir 10 dh. – 1 euras.
Toliau prasideda nuotykiai. Keli laipteliai žemyn ir už poros žingsnių nedidelėj erdvėj už langelio sėdi, kaip čia pavadinus, – kasininkas, bilietų pardavėjas. Po kairei, šiame mažame koridoriukyje kabo lentelė su paslaugų įkainiais. Taigi nepergyvenkit, kad nemokat arabų kalbos, rodykit ir mokėkit. Įėjimas- 7 Dh, masažas- 30 Dh , kūno ištrynimas šiurkščia kempinėle- 30Dh. Kitko nepamenu. Dar galėtų būt, visokio molio- purvo aplipinimai ir kitos atrakcijos. Susimokėjęs, su bilietėliu suki pro mažas dureles į dešinę, ir… iš kart patenki į centrinę hamamo erdvę. Viršuje baltas kupolas, trys nišos kraštuose, su medinėm laktom, prisėsti, o ketvirtoje pusėje- storos, juodos durys. Čia sėdi apie 20 vyrų. Na sėdi ir tiek. Nieko nedaro.Visoj erdvėj toks jau vėsus, drėgnas oras, su vis plūstelėjančiais karštų garų kamuoliais iš už kartais atidaromų storųjų durų.
Iš kart, dešinėje, kaip už prekystalių, laukia vyrukas, paimantis saugoti daiktus ir renkantis bilietėlius.( Jei nori pasimuiluoti tai iki hamamo žaviajam Marakešo turguj reik nusipirkt skysto muilo, kuris parsiduoda tokiuos keistuos indeliuose ir kempinę- pirštinę. Bet ką ten daug muiluotis, pirtis yra pirtis, hamamas yra hamamas)
Čia pat prie durų sėdi trys hamamo darbininkai- stiprus ūsuotas vyras, pagyvenęs vyrukas ir kūdas, kūdas senukas. Jie čia dirba. Iš pirmo žvilgsnio jų neatskirsi iš kitų sėdinčių, bet jie čia dirba.
Nusirengęs ir palikęs daiktus saugoti, gaunu didelį violetinį kubilą ir atidaręs storas, juodas duris, patenku, jau į karštają hamamo dalį.. Įdomumai prasideda. O kas ten toliau. Pradžioj visai nekaršta, tad imu apžiūrinėt vietovės įpatumus ir konstrukcijas. Trys aukštos, skliautuotos patalpos, sujungtos tokiu pat aukštu koridoriu. Kiekviena patalpa vis karštesnė ir nors aš nesu didelio karščio mėgėjas, pabuvęs antroje, vis tik pasirenku trečią, karščiausią. Viskas išklota vis tomis pačiomis baltomis plytelėmis, nuo pat apačios, iki sienų ir lubų. Tokia balta išsisklaidžiusi garuose šviesa, spindi, apšviesdama garuose klaidžiojančius siluetus su vandens kubilais.
Kiekvienoje patalpoje yra po du kranelius- šalto ir karšto vandens. Prisipylęs savajį, žavųjį violetinį kubilą surandi laisvą vietą, nupili ją vandeniu ir įsitaisai. O rankšluostis, na rankšluostį pasikabini ant kabliuko. Kaista sienos, truputį grindys, gal lubos. Karštis iš lėto, bet užtikrintai ima skverbtis į kūną.
Kitoje vietoje teko matyt, kaip kūrenamas hamamas. Tiesiog atviras didelis laužas kūrenas po pastatu ir kažkokiais būdais- kanalais, ar ertmėmis ta šiluma šildo visą šią pirtį.
Masažas. Jei kas patyrė masažą Lietuvoje, žino vieną jo pusę, o jei kas jau yra išlepintas tailandietiško masažo, tai jau nieko nepadarysi… jau yra išlepintas. Marokietiško masažo ypatumai neatrodo labai jautrūs. Tai gali būt panašu į tajų masažą tik be jokių subtilumų. Kai kas vadina tai kaulų laužymu, kai kas vadina manualine terapija. Kiek atkaitęs kūniukas imamas siukioti. Na persukamas šiaip, persukamas kitaip. Labai jogiškos pozos. Manau ir nežinotum, ka kūnas gali padaryti, kai jam kas padeda. Išlenkiamas kaip laivelis, susukamas, kaip triubelė. Na nepabandysi, nesužinosi. O aštrioji kempinė, labai sugyvina odos aktyvumą ir visas kūnas ima pulsuoti.
Kaip jau gali suprast tie trys vyrukai sėdintys prie durų , ir yra šio hamamo masažuotojai – įtrinėjai. Bijai vilko neik į Maroką…(hamamą)
Išėjus į vakaro tamsos jau gaubiamą gatvę, viskas tapo kaip tai kitaip. Toks švarus kūnas tarsi nėjo, o plaukė erdve. Net ir gatvių nešvara, vakarinės šiukšlės nelietė. Visas jaučiaus apgaubtas tokia švaros aura. Tolumoj jau dunksėjo garsūs Djemma el Fna aikštės būgnai. Vakaras leidos ant miesto. Mulos balsas iš minareto kvietė vakarinei maldai. Jokios skubos, turgaus gyvenimo ir prisirišimų. Net gatvės prekeiviai ramiai mane nulydėjo žvilgsniu nepasakę nė žodžio. O tai visai neįmanoma…Tarsi taptum savu šitam miestui.